Konferencijoje aptartos vežimų Baltijos – Juodosios jūrų kryptimis plėtros perspektyvos, panaudojant šaudyklinį traukinį „Vikingas“, buvo dalinamasi ekspedijavimo patirtimi vežant krovinius intermodaliniu transportu. Užsiminta apie Azerbaidžano, Gruzijos, Moldovos ir Sirijos ketinimus pasinaudoti „Vikingo“ teikiamomis galimybėmis, o su Turkijos atstovais pasirašyta sutartis dėl tolesnio bendradarbiavimo.
Mišrusis traukinys „Vikingas“ – bendras Lietuvos, Baltarusijos, Ukrainos geležinkelių ir Klaipėdos, Iljičiovsko bei Odesos uostų krovos kompanijų projektas, sujungiantis Baltijos ir Juodąją jūras. 1734 kilometrus siekiantis „Vikingo“ maršrutas įveikiamas per 52 val., iš jų Lietuvos teritorijoje – 12,7 val. Traukinio patikrinimas išvykstant ir atvykstant Kenos stotyje dėl įrengtos modernios patikrinimo procedūros užtrunka vos 30 min. Traukinys pradėjo kursuoti 2003 metais, kiekvienais metais pervežamų konteinerių kiekiai auga. Praėjusiais metais šie kiekiai pasiekė beveik 42 tūkst. TEU (sąlyginis konteinerių vienetas) ir lyginant su 2009 m. apimtimis išaugo 5,8 proc. Traukinys tarp Baltijos ir Juodosios jūrų 2010 m. kursavo 638 kartus.
Gabenimų iš Klaipėdos į Ukrainą pagausėjo maždaug 1000 TEU. „Vikingo“ sėkmė labiausiai priklauso nuo vienodo tarifo visose šalyse. Mūsų šalyje tarifas nepakito nuo 2008 metų. Galvojama, kad jis nesikeis ir toliau, o toks stabilumas skatins vežimų augimą.
Privalumas – ekologiškumas
AB „Lietuvos geležinkeliai“ atstovai akcentuoja sėkmingą intermodalinio šaudyklinio traukinio „Vikingas“ projekto veiklą bei geležinkelių transporto ekologiškumą. Ieškoma naujų alternatyvų konkurencingoje ekonomikoje ir plėtojamas „žaliasis“ transportas sujungiantis Skandinavijos, Baltijos ir kitas Rytų Europos bei Artimųjų Rytų valstybes.
Savo veiklą Lietuvoje pristatė ir Nepriklausomos Turkijos pramonės ir verslo asociacijos „MUSIAD“ atstovai Baltijos ir Skandinavijos šalims. Pranešta apie Turkijos apsisprendimą tapti ketvirtąja „Vikingo“ projekto partnere. Tai – galimybė Europą priartinti prie Artimųjų Rytų.
Konferencijos metu „Lietuvos geležinkeliai“ ir Nepriklausomos Turkijos pramonės ir verslo asociacijos „MUSIAD“ atstovai pasirašė ketinimų protokolą. Jį pasirašiusios šalys sieks skatinti abiems pusėms naudingą partnerystę ir bendradarbiavimą tiek versle, tiek palaikant tarpusavio ryšius bei plėtoti krovinių vežimus geležinkeliais tarp Baltijos ir Juodosios jūros regionų, Skandinavijos ir Artimųjų Rytų šalių. Taip pat bus siekiama bendradarbiauti skatinant krovinių vežimus šaudykliniu traukiniu ,,Vikingas” bei naudotis AB ,,Lietuvos geležinkeliai” krovinių vežimo ir su krovinių vežimais susijusiomis paslaugomis.
Šalys suinteresuotos bendradarbiauti organizuojant krovinių transportavimą kuriamu koridoriumi ,,Rail Baltica“ bei maksimaliai panaudoti Lietuvoje plėtojamų Vilniaus ir Kauno viešųjų logistikos centrų pajėgumus. Ketinama įdėti nemažai pastangų, organizuojant krovinių vežimą ir skirstymą per planuojamus įsteigti Vilniaus ir Kauno logistikos centrus, nukreipiant kuo didesnius krovinių srautus Rytų – Vakarų koridoriumi.
Investuos į logistikos centrus
Nepriklausomos Turkijos pramonės ir verslo asociacijos „MUSIAD“ atstovai protokolu taip pat patvirtino svarstysiantys bendrų investicijų į Vilniaus ir Kauno logistikos centrus galimybes. „Šis susitarimas tai žingsnis glaudesnių dvišalių Lietuvos ir Turkijos santykių stiprinimo link.
Svečiai pasakojo ketinantys sukurti naują – ekologišką – maršrutą automobilių keliu nuo Turkijos iki Lietuvos. Tai būtų 2435 km. maršrutas per ES teritoriją. Į Lietuvą, Lenkiją ir Rusiją kroviniai galėtų keliauti ne tik traukiniais, bet ir krovininiais automobiliais. Krovinius nuo Ukrainos uostų iki Turkijos vežant geležinkeliais ir automobilių transportu taip pat būtų sutaupoma laiko.
Atstumą nuo Iljičiovsko iki Klaipėdos mišriu būdu taip pat būtų įmanoma įveikti greičiau, be to, mažiau laiko butų sugaištama muitinėse. Pasak renginio dalyvių, „Vikingas“ vaidins esminį vaidmenį, o kitų šalių prisijungimas kurs prielaidas projekto plėtrai. Siekiant pasiekti optimalų krovinių gabenimo laiką dar reikės suderinti laivų, traukinių ir lėktuvų tvarkaraščius.