Pastaruoju metu neretai sulaukiame keleivių vežėjų autobusais kritikos. Dažniausiai jie reiškia nepasitenkinimą dėl geležinkeliams esą teikiamų išskirtinių sąlygų, galimo bilietų kainų dempingo ir kitų dalykų.
Tačiau reikėtų turėti omenyje, kad mes mokame infrastruktūros mokestį, kuris sudaro daugiau nei pusę bilieto kainos, sumokame degalų akcizą, o keleivių autobusais vežėjai – tik pastarąjį mokestį. Mūsų mokamo kuro akcizo pinigai nukeliauja į Finansų ministeriją ir niekada negrįžta atgal. Taip pat skiriame lėšų infrastruktūros eksploatacijai, naujoms statyboms, patys valdome eismą geležinkeliais. O tai juk kainuoja?
Kitos Europos valstybės geležinkelių infrastruktūrą kaip valstybės turtą finansuoja pačios. Tiesa, yra geležinkelių mokestis už eksploatacines sąnaudas, jo dydis svyruoja nuo 3 iki 20 proc., bet visomis investicijomis rūpinamasi tik valstybės lėšomis. Mes už viską sumokame šimtu procentų.
Keleivių vežimas geležinkeliais Lietuvoje sudaro apie 10 proc. Europos Sąjungos tikslas – pervežti geležinkeliais bent apie 50 proc. visų keleivių, tad turėtume labai pasistengti.
Manau, kad pasiekti šį tikslą labiausiai trukdo sparčiai augantis lengvųjų automobilių ir mažėjantis gyventojų skaičius, lemiantis mažesnį keleivių naudojimąsi viešuoju transportu apskritai. Nuo 2004 m. geležinkeliais keliavusiųjų skaičius sumažėjo 37 proc.
Pagrindiniai mūsų vietinio susisiekimo maršrutai šiandien yra Vilnius – Kaunas – Vilnius, Vilnius – Klaipėda – Vilnius, Vilnius – Ignalina – Turmantas – Vilnius bei Vilnius – Varėna – Marcinkonys – Vilnius. Turmanto ir Marcinkonių kryptis keleiviai pasirenka dėl pakankamai patogaus susisiekimo geležinkeliais, nes autobusai važiuoja ir ilgiau, ir kitąsyk nepasiekia pageidaujamų stotelių. Geležinkelio maršrutu Vilnius – Kaunas – Vilnius nurungiame autobusais keleivius gabenančius vežėjus todėl, kad mūsų paslauga pigesnė, greitesnė ir patogesnė.
Tarptautinio susisiekimo maršrutuose dominuoja kryptys Vilnius – Maskva – Vilnius ir Vilnius – Sankt Peterburgas – Vilnius. Taip pat – neseniai įgyvendinto projekto maršrutas Vilnius – Minskas – Vilnius. Juo keliaujančių žmonių skaičius nuolat auga ir, kaip prognozuojama, augs ateityje.
Manoma, kad šis geležinkelio ruožas taps bene pagrindiniu bendrovės Lietuvos geležinkeliai tarptautinio keleivių vežimo maršrutu. Juo mūsų traukiniai pradėjo kursuoti nuo 2013 m. gegužės 26 d. Numatoma, kad per 2014 m. šiuo maršrutu bus pervežama apie 0,12 mln. keleivių, arba apie 35 proc. visų tarptautinio susisiekimo keleivių.
Maršrutu Vilnius – Minskas – Vilnius noriu pasigirti dar ir todėl, kad juo susisiekimas labai patogus, nes kelionės trukmę nuo 4 val. sutrumpinome iki 2,5 val. Planuojame, kad ji bus dar sutrumpinta iki 2 val. Šio maršruto populiarumą iliustruoja jau vien tas faktas, kad kelionės bilietui įsigyti ieškoma „blato“.
Kas lemia mūsų pagrindines pajamas? Galbūt paradoksalu, kad tarptautiniais maršrutais vežame tik penktadalį keleivių, o pajamos siekia 60 proc. Vietinio keleivių vežimo pajamos sudaro tik 39 proc. visų pajamų. Tai lemia bilietų kainų skirtumai ir kitokia keleivių, palyginti su keliaujančiaisiais tarptautiniais maršrutais, nomenklatūra.
Mūsų nuostoliai ilgai buvo pakankamai įspūdingi, tačiau pasikeitus bendrovės vadovybei, kuri vadovavosi nuosekliu požiūriu į keleivių vežimą, sulaukėme rezultatų. 2008 m. mūsų nuostolis būtų buvęs 190 mln. litų, jeigu valstybė nebūtų skyrusi dotacijos. 2013 m. rezultatai jau buvo kitokie – 115 mln. litų. Taigi nuostolius smarkiai sumažinome, o keleivių skaičius išaugo.
Džiaugiuosi, kad tai buvo pasiekta ne keleivių sąskaita. Labai lengva uždaryti maršrutą ir trimituoti, kad nuostoliai sumažinti. Neuždarius maršruto mažinti nuostolius yra pakankamai didelis menas.
Kodėl nuostoliai mažėja? Pats efektyviausias būdas – investicijos į riedmenis. Keičiami seno tipo sovietiniai riedmenys į naujos kartos šiuolaikiškus traukinius. Maršrutais, kur būdavo mažas keleivių srautas ir važiuodavo 4 ar netgi 6 vagonai, ėmė kursuoti vieno vagono traukiniai. Šios investicijos buvo naudingos. Nuo 2008 iki 2012 m. dėl sutaupytų degalų ir lėšų, skirtų remontui, sąnaudos sumažėjo 25 proc. 2008 m. eksploatuojamų naujų riedmenų parkas sudarė 9 proc., o šiandien naujo tipo riedmenys sudaro 42 proc. Ir tai nėra riba.
Mūsų keleivinių riedmenų parke yra 34 dyzeliniai, 14 elektrinių traukinių, 86 keleiviniai vagonai ir 9 keleiviniai lokomotyvai. Vykdant riedmenų įsigijimo projektą, 2008–2013 m. buvo įsigyti 4 dyzeliniai traukiniai RA2, 12-ka vieno vagono traukinių, 6 kupė vagonai, 3 dyzeliniai ir 8 dviaukščiai elektriniai traukiniai.
Manau, kad būtina ir toliau investuoti į riedmenų parką, nes tai padarė estai, daro latviai, tam naudojamos Europos Sąjungos fondų lėšos, o tai lemia sąnaudų mažėjimą. Pastebėta, kad keleiviai, išbandę naujo tipo riedmenis ir pajutę kelionės komfortą, mielai grįžta į geležinkelius. Keleiviai, keliaujantys tarp Vilniaus ir Kauno, yra vežami naujais dviaukščiais traukiniais. Elektrifikavę ruožą tarp Vilniaus ir Minsko, šiuo maršrutu irgi paleisime patogius elektrinius traukinius.
Iki 2020 m. planuojame įsigyti 9 dyzelinius, 4 elektrinius traukinius, vieną modernizuotą keleivinį lokomotyvą ir 30 keleivinių vagonų. Žodžiu, numatyta investicinė programa yra pakankamai rimta.
2014 m. viduryje numatome pristatyti vietų užsakymo ir bilietų pardavimo sistemą, kuria naudodamiesi keleiviai galės užsisakyti ir įsigyti bilietus internetu, o popieriniai terminuotieji bilietai bus pakeisti į plastikinius.
Manau, kad ši sistema turėjo atsirasti anksčiau, bet dėl įvairių priežasčių procesas užtruko. Mano galva, galimybė įsigyti bilietus internetu keleiviams patiks ir jų skaičius dar padidės.
Šiuo metu bendrovės Lietuvos geležinkeliai lojalumo programoje dalyvauja daugiau kaip 19 tūkst. keleivių.